Ezechielio 7

Galas! Ateina galas keturiems krašto kampams!

₃Dabar ateina tau galas!

Liesiu ant tavęs savo pyktį,

nuteisiu tave pagal tavo kelius

ir bausiu tave už visas tavo bjaurastis.

₄Mano akis nepagailės,

ir aš neparodysiu užuojautos,

bet bausiu tave pagal tavo kelius.

Kai tavo bjaurieji nusikaltimai pūliuos tavyje,

žinosite, kad aš esu VIEŠPATS“.

₅Taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Nelaimė po nelaimės!

Žiūrėk, ji ateina!

₆Atėjo galas! Atėjo tikras galas!

Jis pakilo prieš tave.

Žiūrėk, jis ateina!

₇Atėjo tau pražūtis,

šalies gyventojau!

Atėjo metas, jau arti diena

sąmyšio, o ne ūžavimo kalnuose.

₈Jau greit išgiešiu ant tavęs savo įniršį

ir išliesiu ant tavęs savo pyktį.

Nuteisiu tave pagal tavo kelius,

nubausiu tave už visus tavo bjauriuosius nusikaltimus.

₉Mano akis nepagailės,

ir aš neparodysiu užuojautos,

bet bausiu tave pagal tavo kelius.

Kai tavo bjaurieji nusikaltimai pūliuos tavyje,

žinosite, kad aš, VIEŠPATS, nuplakiau“.

₁₀Žiūrėk, toji diena jau čia pat! Žiūrėk, ji ateina!

Pražūtis atėjo,

lazda pražydo,

įžūlumas sukrovė pumpurus,

₁₁smurtas išaugo į nedorumo lazdą.

Nė vienas jų neišliks;

neliks nieko nei iš jų pertekliaus,

nei iš turtų.

Jie neturės jokio pranašumo.

₁₂Atėjo tas metas, toji diena išaušo!

Kas perka, tas tegu nesidžiaugia,

kas parduoda, tas tegu neliūdi,

nes visus užklups degantis pyktis.

₁₃Parduodantis nebeatgaus to,

kas parduota,

nors jis ir pirkėjas tebebūtų gyvi,

nes pyktis apima visus,

ir jis nebus atšauktas.

Kadangi visi jie kalti, nė vienas negali išlikti gyvas.

₁₄Jie papūtė ragą, ir viskas parengta,

bet nėra kam eiti į mūšį,

nes mano degantis pyktis apima juos visus.

₁₅Kalavijas lauke už vartų,

maras ir badas viduje.

Kas laukuose, tas žus nuo kalavijo,

kas mieste, tą praris badas ir maras.

₁₆Bėgliai, jei kam ir pavyktų išsigelbėti,

slėpsis kalnuose tarsi slėnių balandžiai,

visi iki vieno dejuodami dėl savo kaltės.

₁₇Rankos nusvirusios,

visų blauzdos praskydusios.

₁₈Apsijuos jie ašutine,

ir juos apsiaus šiurpas.

Visų veiduose gėda

ir visų galvos nuskustos.

₁₉Savo sidabrą jie išmes į gatves,

o jų auksas bus laikomas netyru daiktu.

₂₁Atiduosiu jį kaip grobį į svetimųjų rankas,

kaip pelną žemės nedorėliams,

ir jie išniekins jį.

₂₂Nugręšiu nuo jų savo veidą,

ir jie išniekins mano brangiąją vietą;

niekšai įžengs į ją ir išniekins.

₂₃Nukalk grandinę,

nes kraštas pilnas kruvinų nusikaltimų,

o miestas kupinas smurto.

₂₄Atvesiu nuožmiausias iš tautų,

ir jos užims jų namus.

Galiūnų įžūlumui padarysiu galą,

ir jų šventyklos bus išniekintos.

₂₅Siaubas ateina!

Jie ieškos ramybės,

bet jos nebus.

₂₆Nelaimė lydės nelaimę,

bloga žinia vysis blogą žinią.

Veltui jie ieškos pranašo regėjimo,

kunigas nebepajėgs mokyti,

seniūnai nebemokės patarti.

₂₇Karalius raudos,

didžiūnas bus pagautas nevilties,

paprastų žmonių rankos drebės.

Pasielgsiu su jais pagal jų pačių kelią,

teisiu juos, kaip jie teisė,

ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS“.